žliaukti reikšmė

Kas yra žliaukti? žliaũkti, -ia, -ė K.Būg, Š, NdŽ, KŽ žr. žliaugti: 1. Rk, Dkk, Jž, Č, An, Rs Ale kaip smagiai lyja, net nuo dangčių žliaũkia Ds. Vasaros, atsiminu, kokios karštos buvo – prakaitas taip ir žliaũkė DūnŽ. Rugius pjausi, rinksi, žliaũks liuob prakaitelis Krš. Žliaũkia prakaitas par burną Klt. Žliaũkia ir žliaũkia seilės be jokio perstojimo Pnm. Kaipgi teip valgai, kad net par rankas taukai žliaũkia Pnd. Iš Samaduko galvos per veidą žliaukė kraujo srovelė A.Vien. ║ Baigia upės vienas krantas visai žliaũkti Č. 2. DūnŽ, Pnd, Ds, Svn Lyna, žliaũka, i ką tu, žmogau, padarysi, nabage Rdn. Be jokio perstojo žliaũkia visą dieną Ktk. Teip vakar žliaũkė tokiu smulkiu [lietum], ale perlijo tuoj ploščiuką Slm. Jei žliaũks, vė niekas neaugs – čia molis Paį. 3. žr. žliaugti 8: Arklys žliaũkia K.Būg(Užp). 4. tr. smarkiai gerti, girtuokliauti: Žliaũkia žliaũkia visose pakampėse arielką Klt. \ žliaukti; nužliaukti; pažliaukti; prižliaukti; sužliaukti