žlioburti reikšmė

Kas yra žlioburti? žliõburti, -a (-ia), -o tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, Varn, Ms, Als, Pln, KlvrŽ; S.Dauk, Kos210 1. Skd ėsti: Arkliai pelus žliõbura Up. 2. menk. pamažu kramtyti, vatuloti, žlebsėti: Ką ten taip ilgai žliõburai, a kieta meisa? DūnŽ. Ans vis žliõburdamas vaikščio[ja], t. y. valgydamas sūrį J. Ligonis žliobura, t. y. ėda kaip ne savo dantimis, nenoromis J. Ką tu čia žliõburi apsižiojęs Lk. Žliõburau žliõburau, kokia bjauri meisa, kieta, ir išspjoviau End. Kad dantų nebturi, tada žliõburi, be dantų žliõburi Lnk. Nežliõburk čia mun pri ausies Slnt. Žliõbura kaip utis šieną (juok.) Užv. Susirinkome keletas bobelių ir ūtarojam sau, žlioburame vėdarus Žem. Arbatos lapus [Abisinijoje] vien burnoje žliobura IM1862,32. \ žlioburti; įžlioburti; nužlioburti; pažlioburti; prižlioburti; sužlioburti