žliugsoti reikšmė

Kas yra žliugsoti? žliugsóti, žliùgso, -ójo intr. DŽ, NdŽ, KŽ, OGLII345, žliūgsóti, žliū̃gso, -ójo Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. J būti šlapiam, mirkti (ppr. vandenyje): Tol žliugsójo rąstai pelkė[je], kol supuvo Vvr. | Vėdarai taukūs[e] žliùgso, par riebūs Erž. Užuolaidos apačia žliūgso ant šlapio lango Antš. 2. Ign, Prng būti užlietam vandeniu, telkšoti: Jeigu šiteip žliū̃gso po lietaus, tai blogai Slm. Kur pasversi rudenį – visur tik klanai žliùgso Rod. Viskas žliùgso, parliję NmŽ. Tenai aplinkui žliūgso liūnai ir pelkės A.Vaičiul. Valka telkšo, žliū̃gso Š. Pavasarį vanduo žliugsódavo Vlkv. Visur vandens klanai žliū̃gso An. Tarpežiuose žliūgso drumzlinas klanas P.Andr. | Nevalytose gatvėse žliugsojo purvinas sniegas, mašinos taškė jį ant namų sienų ir praeivių V.Bub. ║ ant kokio paviršiaus laikytis (vandeniui, drėgmei): Vanduo, užpiltas ant karštos plutos duonos, žliugso J. Ant molio ilgai vanduo žliùgso Snt. 3. būti permirkusiam (nuo prakaito): Jam nugara žliūgsójo prakaite Grž. Aš vasarą gero nematau: žliūgsaũ žliūgsaũ visa šlapia darže Ds. 4. šlapiuoti: Įsižliugsėjo, žliugso žliugso rona, nėkaip negyja J. 5. euf. būti susišlapinusiam: Kelkis, vaikas žliū̃gso Ktk. Susitelš naktį ir žliū̃gso kai veršis ikipiet Ds. \ žliugsoti; išžliugsoti; pažliugsoti