žvalgytojas reikšmė
Kas yra žvalgytojas? žvalgýtojas (-is K; Q439, CII400, N, -us), -a smob. (1) J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Lnk; Sut, M, VŽ1905,3, Db 1. nj. kas slapta žvalgo priešą, šnipas: Kurs eina tyčiomis žvalgytis, kas ten dedas, tas žvalgýtojis J. O taip tykodami ant jo (Kristaus) nusiuntė žvalgytojus, kurie prasimanė teisūs esą, idant jį prigautų kalbose jo BtLuk20,20. Lig nepradėjusys kariauti nutvėrė pirmąjį žvalgytojį, arba špiegą, tad pririšusys jį pri medžio, tiktai ne pri ąžuolo, parvėrė jam širdį S.Dauk. Eidamys į karę jie turėjo žvalgytojį neprietelių sugautą S.Dauk. Vėdliai įtarliojo pasekėjus žvalgytojais esant S.Dauk. Mūsiejai, paskaičiusys jus už žvalgytojus, devynis sugrobę netolie nu miestelio Tverpijen (Tverų pilės?) nuskandino M.Valanč. Už tikro turiat būti žvalgytojais, atejot parveizėti, ar stipri yra mūsų žemė M.Valanč. 2. stebėtojas: Bei karalius rado juos … kytresnius ir protingesnius nei visus žvaigzdų žvalgytojus (paraštėje žvaigzdveizdžius) ir išmintingus pro savo visą karalystę BBDan1,20. Įstabina žvalgytoją … anie aigiptiškieji sfinksai prš. Akylūs žvalgytojai guli vėjinių rogių priešakyje: žvalgo akiratį, kad lede nebūtų properšų rš. 3. istor. valdininkas, prižiūrintis valstybės tarnautojus finansų ir teismų srityje: Metūse 1743 Benediktui XIV noriant įstatęs urandą žvalgytojaus (fiskalo) pirmu žvalgytoju padarė kunegą Joną Viliunovyčią M.Valanč. \ žvalgytojas; apžvalgytojas; pasižvalgytojas; peržvalgytojas; pražvalgytojas; prisižvalgytojas