žvyginti reikšmė

Kas yra žvyginti? žvýginti (-yti Skr, Skdv) -ina, -ino J.Jabl, DŽ1, Ds caus. žviegti: 1. Kam tu nutvėręs už šerių žvýgini kiaulę J. Žvýgina paršiukus, netura su kum šerti DūnŽ. Kam tas kiaules taip žvýgini, – jeigu nešeri, bent ravėjų įmesk Vkš. Ėmė žvygint kiaules Vdžg. | Gyvalių skerdyklo[je] dirba, kiaules žvýgina į žemę Krš. | refl.: Kiaulės žvýginas Kdl. 2. Eik lauk kauptuko kalt, čia žvýgysi labai į ausis Skr. 3. Žvýginat aradiją (radiją), vaikaliai, mun galva sprogsta Krš. Kad ans (voras) žvýgina tą musę, tiek mūčy[ja] aną, kol papjauna Dov. 4. Kas čia vaiką žvýgina? Snt. Tas velnias moka tik vaikus žvýginti! Rdn. | refl. Pvn: Kiek tie vaikai žvýginsias, kiek duosias! Rdn. Žvýginas vaikai kaip velniukai, vienas kitą pašio[ja], erzina Krš. Jetau, vaikam tik žvýgytis, galo nė[ra] Jd. Tokiem vaikam rūpi tik siust, žvýgintis Kž. 5. Vdk caus. žviegti 7: Vaikiai merges pašaliūse žvýgina, o tos ir žvygau[ja] kaip kokios kumelės Vkš. Pranuk, nežvýgink mergų Vdk. | refl.: Žvyginasi, cypinasi, ar ne paršeliai – ausis užspengia jų gomurinės Žem. Kaip i jauni – žvýginas, švaipos Rdn. \ žvyginti; įsižvyginti; nužvyginti; pažvyginti; prižvyginti; sužvyginti