žynauti reikšmė

Kas yra žynauti? žýnauti, -auja (-auna Lp), -avo KI637, KII335, K, K.Būg, Rtr, BŽ177, NdŽ, KŽ, žynáuti, -áuja, -ãvo NdŽ; WP72, SD398, Lex49,108, Q637, CII1031, KlG97, KlC65, H, R, R409, MŽ, MŽ270,551, Sut, N, M, L38, OGLII395 žr. žyniauti: Ne kožnas moka žynáuti Plšk. Nuejau py tų kartininkių – tos žynáuna Dov. Jo pati žýnauja, žynė buvo Pgg. Pameskitėgi nū girtuoti, meluoti, kekšauti, keikti, žynauti, kits kitą prigaudinėti BPI315. Šitie ypačiai, kurie garbina ugnį, Žemyną, gyvates, žalčius, Perkūną, medžius, alkus, Medeines, kaukus ir kitus biesus, ir anie, kurie žynauja, buria, nuodija, alvu ir vašku lėja, ant putos ir ant pauto veizdi DK77. Antramui ant čėsties žynaut MPIII8. Toji [mergaitė] didei pelnė Viešpatim savo žynaudama BtApD16,16. Tarp jųjų randasi vyrai ir moteres, kurie žynauti moką sakosi Ns1857,3. Ypačiai vaidilučiai ir žyniai turėjo žinoti raštus ir kalbas kaimėnų ir kitus mokslus, priderančius žyniams; juk nuo žodžio žynauti, žinoti bene buvo ir vardas jiems duotas A1884,29. Eidamas dingsčia savo, meluodamas jį darkiau ir keikiau, ir žynaudavau PG. Daugumas žynavo, kad tai pono duktė, meilės nuvilta ir prigauta, čionai nuo pasaulio pasislėpusi su savo sarmata LzP.