ugdyti reikšmė
Kas yra ugdyti? ugdýti, ùgdo, ùgdė tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, ùgdyti, -o, -ė LzŽ; L 1. Pn, Pb, Antr, Grv padėti gyvybinių procesų poveikyje iš mažesnio darytis didesniam, auginti: Štai už upės jo gimtasai miestelis: tenai jo Marytė jam du sūnu ugdo J.Bil. Kai mus tėvai ùgdė, tai mokė lietuviškai Aps. Labai anys vargingai ùgdė [vaikus] Ad. Ugdė mane motinytė kaip darže rūtelę LLDIII297(Bgs). Šiemet nenuduos telio, ugdìs LzŽ. Ančiukai lengviau ugdýt kaip viščiukai Kkl. Dabar ùgdo medžią Dbč. Ùgdomieji kirtimai LTEXI506. 2. sistemingais nurodymais, pamokymais ar kitais veikimais tobulinti, auklėti: Ypač žymų vaidmenį ugdant jaunąją kartą atlieka mokykla rš. Tu manę neugdeĩ LzŽ. Darbas ugdo žmogų rš. ùgdomai adv.: Poetas visus veikė tik ugdomai ir skatinamai K.Kors. 3. prk. didinti kieno nors apimtį, skaičių: Dedamas centas prie cento ugdo sumas rš. 4. daryti, kad atsirastų, kurti, formuoti: Reikia pirmiausia ugdyti savyje gerumą, užuojautą, meilę rš. Ugdyti dorovinę atsakomybę rš. Šie kūriniai žadina vaikų vaizduotę, ugdo tikėjimą kūrybine žmogaus galia rš. Įgūdžiai ugdomi pratybų metodu rš. Svajones ugdýti BŽ61. | refl.: Moksleivis turi ugdytis grožio ir švaros pajautimą rš. 5. prk. kelti į naują pakopą, plėtoti: Tokiu diktantu ugdomas mokinių žodynas rš. Pagrindinė kreditų dalis buvo skiriama gyvulininkystei ugdyti rš. XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais lietuvių veikėjai, susirūpinę ugdyti literatūrinę raštų kalbą, nemažai medžiagos savo darbams sėmėsi iš senųjų autorių LKV101. Čia dėstomi dalykai negalėjo ugdyti jo talento ir kūrybiškumo rš. Jis nenurodo, kuria kryptimi ugdytini kiti miestai sp. \ ugdyti; dasiugdyti; įugdyti; išugdyti; nuugdyti; paugdyti; padugdyti; priugdyti; suugdyti