plėtoti reikšmė

Kas yra plėtoti? plėtóti, -ója, -ójo 1. tr. N, NdŽ skėsti, skleisti į šalis: Vėjas plėtoja jos skarą S.Nėr. | refl.: Šakos plėtójasi Rm. 2. intr. skėsčioti: Rankoms plėtoja Sk. ║ refl. Bd žargstytis: Ko tu plėtójies, besarmate! Šlvn. 3. refl. užimti didesnį plotą, plėstis: Čia greitai plėtojosi krūmai, sodriai žėlė žolė rš. Aušra dangaus skliaute plėtojas LTR(Vlkv). 4. tr. J.Jabl plėsti, rutulioti: Poetas „Anykščių šilelį“ plėtoja kompoziciniu poetinio monologo principu A.Vencl. Vydūnas savo pažiūras plėtojo toliau rš. Šiandien mūsų literatūros kritikai privalo mokytis iš Belinskio raštų, gilinti ir plėtoti jo materialistinės estetikos principus (sov.) K.Kors. Visos tautos stengiasi plėtóti savo prekybą FT. | refl.: Svetimtaučiai kliudė mūsų buržuazijai prideramai plėtoties J.Jan. Kraštui plėtotis ir kilti sąlygos buvo palankios rš. Lietuvių spauda vis labiau plėtojosi rš. Iš Vilniaus sekiau, kaip plėtosis karas rš. Kalba mažai tesiplėtoja rš. \ plėtoti; atsiplėtoti; įplėtoti; išplėtoti; paplėtoti; perplėtoti; razsiplėtoti

plėtoti sinonimai

plėtoti junginiai

• plėtoti(s)