žavėjimas reikšmė
Kas yra žavėjimas? žavė́jimas sm. (1) I, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; G122 1. → 1 žavėti 1: Žavėjimas būtų tuokart, kad kas steigtumias su padėjimu velnio kitims nelaimę padaryti P. Daug kitų, kurie užsiimdavo žavėjimais, sunešė savo knygas ir sudegino visų akivaizdoje SkvApD19,19. Čia žmonės tebtika į žavėjimus: sako esant raganas, kurios gali kitus sužavėti, į ligas įvesti, karvėms pieną atimti M.Valanč. O Dimšai nėko nepadaro tie čerauninkai, nejauta ans anų to žavė́jimo Všv. Prieis žyduo sprogtuvės už žavė́jimą Šts. Ne aš nėko žinau aplink žavė́jimą, ne mun rūpa Sd. Atleisk nors mažumą žavėjimo ryšius! Vd. Susimildamoji, dėl ko užmušei sūnų mano par savo žavėjimus M.Valanč. 2. I burtažodis, užkeikimas: Žavė́jimų knyga NdŽ. 3. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ → 1 žavėti 2: Atmintis ir širdis – giminingos audėjos – audžia man neregėto žavėjimo drobę V.Myk-Put. Žmogus su visa savo menkybe turi įprasto patraukimo pasiduoti aukso ir mamonos žavėjimui J.Sav. 4. refl. NdŽ → žavėti 4 (refl.): Vaiko žavė́jimasis savaime žavi suaugusius FT. Gilinimasis į gamtos paslaptis, žavėjimasis jos neaprėpiamomis jėgomis daug gali duoti meninei kūrybai J.Gruš. \ žavėjimas; apžavėjimas; išsižavėjimas; pažavėjimas; sužavėjimas; užžavėjimas
žavėjimas junginiai
- su(si)žavėjimas