bobutė reikšmė
Kas yra bobutė? bobùtė sf. (2) plg. boba. 1. SD4 tėvo ar motinos motina, senelė: Matės matė yra bobùtė J. Ano bobùtė jau seniai mirė Lž. Mano bobutýtė Smn. 2. Kp priėmėja prie gimdančių moterų: Kai anai gims vaikas, aš eisiu į bobutès Lž. Ei, dukrele mano, bene reik bobutės? JD909. Ar bobùtėse buvai, kad žinai kiek man metų? Lž. 3. sena moteriškė: Atrado seną bobutýtę i nuvedė an tą poną Ps. ^ Maža bobutelė visą svietą aprėdo (adata) Plt. 4. Klvr žr. bobelė 1: Pasidirbau naują bobutìkę, būs geriau dalgį kalti Lk. Kieta kaip bobùtė: duodi – atšoka PnmA. 5. priebraukas: Per aukšta bobùtė, nepasiekiu brukt linų PnmA. 6. trikojis siūlų vytuvams užmauti: Uždėk ant bobùtės vytuškas Grk. 7. budė, galąstuvas: Paduok bobùtę, reik peilį pagaląst Akm. 8. didelis butelis: Pritaisė pilną bobùtę degtinės su medum – ir atkėlė balių Brs. 9. Tl pernykštė sėklinė bulvė, randama kasant: Meskite bobutès atskirai, krūvoj pradės pūdyti kitas Šl. 10. užlaužtas pėdas gubai uždengti: Iš to pėdo bus bobùtė Tj. ◊ bobùtės raukaĩ žr. bobraukiai: Fe, tu bobùtės raukùs sukramtei! Lk. palìkti ant bobùtės var̃do užmiršti: Neatidavė, taip i palìko an bobùtės var̃do Rs. Velýkų bobùtė kas Velykų naktį atneša vaikams dovanų, velykis: Vaikai, šiąnakt Velýkų bobùtė jums velykaičių atvežė Jrb.