pūdyti reikšmė
Kas yra pūdyti? 1 pū́dyti, -o (pū́džia Ob, Alks, Ds), -ė 1. SD61, R, I, K caus. pūti 1: Lietus šieną pū́do Dkš. Čia lietaus reikia, čia šieną pū́do! Slm. Pū́dytiejai sūriai baisiai smirda Ggr. Pūdytasis sūris (olandiškas) mun nespjaudos, o kitims nė iš tolo nerodyk Šts. Kur dabar tą maistą dėsi? Pū́dysi? Mžš. Pū́dau žemę gėliums Krš. Visa tat padirbama geriausiu mėšlu, pūdžiant juos (skiedagalius, liekanas, atametas) vienoj didelėj krūvoj rš. Kamgi te ušėtką prie sodželkai pū́džiat? Pnd. Kam tu pū́dai sūdus: paversk viedrus, pakabink milžtuvę, kad nepūtum J. Kempinės pūdo ir gadina medieną rš. Atnešk žolių pūdomų ir gydomų Vlk. | Etnografiškosios senovės palaikos, neprižiūrimos ir gyvenimo pūdžiamos, tirpsta kaip pavasario sniegas VŽ1905,79. | refl. K. ║ minkyti, minkštinti: Pū́dyto molio krosnis ilgai nulaiko Šts. Iš pūdyto molio dirba duobas ir duonkepius Šts. 2. tr. prk. laikyti uždarytą, varginti, kankinti: Šimtai geriausių darbininkų ir darbininkių pūdomi kalėjimuose rš. | Pūdai pūdai savo plaučius (tamsiuose kambariuose gyveni) Gs. 3. tr. N laikyti pūdymą: Lauką, dirvą pūdyti I. ◊ žõdžio už dantų̃ nepū́dyti Šll sakyti teisybę, neslėpti, netylėti. \ pūdyti; apipūdyti; atpūdyti; įpūdyti; išpūdyti; nupūdyti; papūdyti; prasipūdyti; pripūdyti; supūdyti
2 pū́dyti, -ija, -ijo tr. vyti, varyti, puidyti.