apsvaigti reikšmė
Kas yra apsvaigti? apsvaĩgti intr. 1. K, KŽ, Vkš, Slk pajusti svaigulį, kvaitulį; pasidaryti girtam, apgirsti: Zosė iš pradžios, apsvaigusi degtine, tylėjo ir maža tegirdėjo jų kalbos Žem. Seniai neragavę alaus, seniukai greit apsvaigo A.Vien. Brolis Keleris apsvaigo nuo stipraus tavo midaus V.Krėv. Lig apsvaĩgstant nusigerti BŽ19. Jie visi bus apsvaigę nuo opijaus J.Balč. Jis apsvaĩgo nuo dūmų NdŽ. Apsvaigstì nuo girtuoklių, pasigeri Rm. Šalmėčių išgėriau arbatos – apsvaigaũ Erž. Nuo laivo supimo apsvaigome rš. Apsvaigo ji ir pavargo nuo šilto, drėgno ir kvepiančio oro J.Gruš. Einu nustebęs, oru ir saule apsvaigęs V.MykPut. | prk.: Ramiai stovėjo apsvaigęs miškas J.Bil. ║ prk. patirti susižavėjimą, ekstazę, užsimiršimą: Pavojinga apsvaigti nuo pasisekimų rš. 2. N, Š, Rtr, Ser, KŽ apsisukti, apkvaisti (galvai): Galva mano apsvaĩgusi nuo gėrimo J. Aš geriu po biškį – apsvaĩgsta pakaušis, ir gerai Žl. Ar Strazdukui galvytė apsvaigo, ar šiaip kas pasidarė, tik ėmė ir įkrito vaikas upelin J.Jabl. Galva tokia negera, lyg apsvaĩgusi Vdk. Ale apsvaĩgus [galva], rodos, kad smilčių pripilta Žg. | prk.: Apsvaigo vyrui galva nuo pagyrimų ir laimėjimų sp. 3. Š, Ser netekti sąmonės, apalpti: Apsvaĩgo tas vaikas nudribęs nuo matociklo Krs. Cigonas pūpt iškritęs iš to medžio ir apsvaigęs Sln. 4. M, Š, Rtr netekti nuovokos, pakvaišti, pamišti: Laksto kaip apsvaĩgęs Krs. \ svaigti; apsvaigti; įsvaigti; išsvaigti; nusvaigti; pasvaigti; persvaigti; prisvaigti; susvaigti; užsvaigti