atbukti reikšmė
Kas yra atbukti? atbùkti intr. 1. K pasidaryti bukam, neaštriam, atsibesti, atsidurti, atšipti: Visi mietai yra atbukę, reik juos iš naujo pasmailinti Klp. Kol tiek skylių iškaliau, ir kaltas atbùko Lnkv. Yla (adata) visai atbùko, nebelenda Rm. Atbukęs kaip ubago lazda LTR(Žg). ║ įskausti: Nuo ravėjimo ir nagai atbùko, tokia kieta žemė Rm. Man ir nagai atbùko beknibinėjant tą mašiną Alk. Man ir kupra atbùko nuo raštų – tiek aš jų esu parvilkęs į šią pusę Žem. Šneka ir šneka – kap jai nė liežuvis neatbuñka! Gs. 2. prk. susilpnėti, sumenkėti, pasidaryti nejautriam: Nerašykit, pasilsėkit, juk ir akys atbùks Plm. Jam ženytis jau atbuko noras Slk. Atmintis atbunka Vd. ◊ širdìs atbùko įgriso, nusibodo: Ir širdìs yr atbùkusi nu tų kningų skaitymo Plt. \ bukti; apibukti; atbukti; įbukti; nubukti; pribukti; užbukti