pribukti reikšmė

Kas yra pribukti? pribùkti intr. 1. kiek atbukti, atšipti, atsimušti: Kad pribuñka dalgis, reik ištinti ašmenius Šts. Aštriai pakaustyk, geriau (ilgiau) nepribùks padkavos Jnšk. Čia geras peilis, tiktai pribùkęs Bsg. Kuolas pribùkęs, sunku bus įkalt Rm. Nuo avižų arklių dantys pribùko J. 2. prk. susilpnėti, suduslėti: Tose vietose, kame yra oro ir kompaktinių dalių, ten ir pats garsas išeina maišytas arba pribukęs rš. \ bukti; apibukti; atbukti; įbukti; nubukti; pribukti; užbukti