bliaukti reikšmė

Kas yra bliaukti? bliaũkti, -ia, -ė intr. 1. Rk, An be perstojimo ar tįstant tekėti, bėgti, žliaukti, srūti: Bliaũkia seilė, gal reiks vemti Kp. Ot noriu valgyt, net seilės iš burnos bliaukia! Dglš. Seilė išsižiojėliui bliaũkia iš burnos Š. Vandens latakai bliaukia nuo langų T.Tilv. Lyja – bliaukte bliaũkia Ds. Taip labai sušilau, kad net prakaitas per veidą bliaũkia Ldk. Ašaros iš akių bliaũkia Ldk. Kad bėga, kad bliaũkia kraujas iš nosies! Pn. Kad suspaudė mėsą – net per pirštus taukai bliaũkia An. 2. smarkiai degti, plieksti, tvieksti: Kad bliaũkia ugnis pro kaktą iš pečiaus, gali suodžiai užsidegti Ds. 3. verkti, žliumbti, žlembti: Jis bliaũkia, kad tėvas neleidžia į miestą Jž. Na, čia bliauksì dėl niekų kana kolei, negi vaikas esi! Km. 4. blevyzgoti, bliaugzti: Bernai susirinkę bliaũkia Jnšk. \ bliaukti; apibliaukti; išbliaukti; nubliaukti; pabliaukti; prabliaukti; pribliaukti; subliaukti; užbliaukti