didystė reikšmė

Kas yra didystė? didỹstė sf. (2) K, J išdidumas, puikybė: Per savo didỹstę nenori šnekėt Jnšk. Nesikelk ing didystę I. Jau ponas be kokios didỹstės Pkl. Begalinė didỹstė Slnt. Ta didỹstė, tas mandrumas – aš to nenoru nė matyti, nė girdėti Prk. Nebežino ta Ilžė kaip ir besikelti iš didystės I.Simon. Be kokios didystės vaikis Žem. Aš didystės ir pasipūtimo pilnas P. Iš širdies žmogaus išeit ... didystė, n'išmintis BbMr7,21–22. Esu pasišiaušęs didyste ir noru pagyrimo kitų brš. ◊ didỹstę nèšti didžiuotis: Norėtų didystę nešti, bet nėr iš ko Ggr.