dūrinėti reikšmė
Kas yra dūrinėti? 1 dūrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. 1 durti. 1. badyti, bedžioti: Boba dūrinė́ja su adata J. 2. durstyti, dėlioti: Dūrinė́jo dūrinė́jo, kol pasiuvo frenčių iš tų skiaučių Skr. | Lietuviškoj kalboj dūrinėti žodžiai nėra tokio didelio reikalo kaip kitose kalbose Vr. \ dūrinėti; pridūrinėti
2 dūrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo Dsn, dū̃rinėti, -ėja, -ėjo 1. iter. dem. 1 dūrinti: Senis dū̃rinė[ja] kaip vilkas kampas nuo kampo, t. y. visur landinė[ja], ieško ką nepadėjęs J. Dūrinė́ja per dienas be darbo Mrj. Ko tu čia dūrinėji, ar pavogti nori? Skd. Dūrinė́ja kiaulė, laksto, šniukštinėja Aln. Dū̃rinė[ja] nosį nuleidęs, nė žodžio nesako Užv. Dū̃rinė[ja] i šen, i ten kaip šmėkla Vkš. 2. intr. įknibus dirbinėti: Vaikis dū̃rinė[ja] niekam nieko nesakydamas, įsidūręs, akis įnėręs, įsimerkęs į kokį darbą J. \ dūrinėti; padūrinėti; pradūrinėti