badyti reikšmė
Kas yra badyti? badýti, bãdo, bãdė; SD17 1. intr., tr. R mušti, durti su ragais: Jautis bado su ragais J. ^ Gerą žmogų visos ožkos bãdo Šl. | refl.: Pavasarį, tik išginus, karvės labai bãdosi Lš. Jei avys bãdosi, bus audra Škn. 2. tr., intr. durti, smaigyti, baksnoti: Kam tu čia badai su yla, virbalu? J. Taip skauda visą ranką, bado kaip su adata Jnš. Per rugienas labai kojas bãdo (duria) Jnšk. Drobiniai marškiniai šiurkštūs – bado Jnšk. Vaikai skaitė knygeles ir badė tas discipulkomis M.Valanč. Usnis badýti badýtinai y[ra] lengviau, neko išravėti Šts. Badoma geležis kareivių SD102. | Išėjęs bãdo žemę (prastai aria) – kokia jo orė? Vrnv. ^ Iš bado šuva varškę bãdo Ėr. Maža bėda, kai su lazda bãdo, o tikra bėda, kai duona bãdo Jnš. Badydamas ir danguje skylę išdursi PPr167. Geras liežuvis bado, geras liežuvis ir glosto KrvP. Geležinė adata giliai žemę bado, kad nebūtų bado (plūgas) LTR. | refl.: Anas bãdos ir bãdos (baksnojasi), negali prie jo sėdėt Jnš. ^ Pikto žmogaus kalba bãdosi Varn. 3. tr. daigyti, smelkti (apie skausmą): Ausis ir veidą badė piktas šaltis T.Tilv. 4. refl. prk. gaišti, stumdytis: Bãdėmės bãdėmės visą dieną, o nieko nepaveikėm Sv. Ko jūs čia bãdotės po gryčią, nieko gero neveikdami, geriau eitumėt į lauką dirbti Brž. 5. tr. prk. raginti, bakštinti: Badýsi badýsi visą rytą – suniurnės, ir vėl miega Mlt. Nebadýk tu tų vaikų, tegu jie ten krapštosi Lp. ◊ akìs badýti 1. prikaišioti, gėdinti: Vėl ims man akis badyti, kaip kalės loti Žem. Niekam neįsipyksta, tai niekas ir akių̃ nebãdo Gs. Girtas būdamas pritriukšmavo, dabar akìs bãdo vakarykščiai darbeliai Jnš. Netikęs darbas akìs bãdo Grg. Neartas laukas akis bado PPr80. Sarmata labiau nei saulė bãdo akìs Vlk. 2. būti kam nemaloniam, kelti apmaudą, kartėlį, pyktį: Svetimas turtas akìs bãdo Btg. Mužiko skatikas ponams akis bado PPr46. Teisybė akis bado LTR. akimìs (žvilgsniù) badýti piktai žvilgčioti: Nors sakyt nesako, ale neskenčia, kai akim bãdo Skdt. Pačiu alėjos viduriu, badomam tūsktančių žvilgsnių, jam eiti tekdavo labai retai T.Tilv. akìs (nósį) bãdo yra matomoje vietoje, aikštėje: Bãdo akìs, i nemato Kt. Kepurė akìs bãdo, ieško kažin kur Jnš. Knyga nósį bãdo, knygos nemato Krž. kuodẽlį badýti J neišsilaikyti nuo miego, knapsėti. liežùviais badýti Jnš apkalbėti. pir̃štais (špygà) badýti juoktis, tyčiotis iš ko: A[r] gražu, kad žmonės pir̃štais bãdo Gs. Juos špỹgom visi bãdo Gs. Dievą myli, mylėk, ale ir velnio špygà nebadýk Slm. uodegomìs (subinėmìs) badýtis stumdytis, stokoti vietos: Virtuvė maža, uodegom bãdomės visos Kn. Nėr kur apsisukt – subinėm bãdos Lnkv. \ badyti; antbadyti; apibadyti; atbadyti; įbadyti; išbadyti; nubadyti; pabadyti; parbadyti; perbadyti; prabadyti; pribadyti; subadyti; užbadyti