ėdžia reikšmė

Kas yra ėdžia? ė́džia sf. (1), ėdžià (3) 1. žr. ėdis 1: Ėdžià gera, tai ir riebus arklys Ds. 2. žr. ėdžios 1: Suiro karvės ėdžià Ut. ^ Ne ėdžia eina in arklį, bet arklys in ėdžią Vlk. 3. sing. med. danties kaulo gedimas (caries): Ta liga vadinas dantų ėdžia Blv. 4. scom. kas daug ėda: Kiaulės tik ė́džia Vlkv. 5. scom. menk. kas daug valgo: Ėsk, ėdžia! Galą negausi, jei kas neprimuš MŽ. ║ R281, MŽ376 lėbautojas. 6. scom. veltėdys, dykaduonis: Žmogus, kurs ėda svetimą procią, vadinas ė́džia J. 7. scom. Up kas žmogų ėda, ėdikas: Eik tu, ėdžia, ėdžia, tu visą gyvenimą mane ėdi Vlkj. Skųsties užgina gyventojui žmogui prieš neteisininkus: ėdžias valdytojus, sukčius, provininkus TŽVI375(Nz). Kraugėrys, svieto ėdžia Krp. Priseis dvasna ir tam svieto ė́džiai, visims jau širdį paėdė Užv. 8. scom. kas eikvoja, švaisto: Gyva pinigų ė́džia Plv. Jau ta mano mergučė tai tikra pinigų ė́džia: duok i duok, o kai galo nėr, tei nėr [p]Jrb.