gesyti reikšmė

Kas yra gesyti? 1 gesýti, gẽso (gẽsia), gẽsė žr. gesinti: 1. Ugnį gesýti K. Nakčia negesiau ugnies Dv. Bernai gerai gaisrą gẽso J. Anglius gẽsia OG222. Vieni gesė degančius trobesius, kiti gelbėjo turtus rš. Vanduo gesia karštą ugnį DP361. ^ Eik balų degti ir su pakulom gesyti (sakoma kam nors žadant ką nepaprasta padaryti) Mrj. Ugnelė gesoma pykstanti S.Dauk. Gaisras negesomas išsipleta VP15. | refl.: Jei žarijos gesias ir pleinėja, bus pagada Ds. 2. Negesyta vopna maišus suėdė Slm. 3. Negerk – čia negesytas uksusas! Slm. 4. Gesyk mano visus vargus APhVII90. Namų kerštus gesyti S.Dauk. 5. tr., intr. mušti, šerti, drožti: Botagais gesė širmius rš. Ėmė su tuo viržiu gesyt ją per pečius Plv. Su tokiuo šautuvu gesýk (šauk) per sieną! Ėr. | Tai geso šiandie vėjas! Ėr. 6. intr. greitai eiti: Kas te gẽso keliu? Pn. 7. refl. gintis: Gesiaũs nuo apšokimo, nuo bėdos, t. y. gyniaus J. Gesaũs aš tam sykiui, t. y. dabstaus, bet zoposto (atsargos, atskalos) neturiu iš valgio J. 8. refl. gydytis, gaivintis: Gesiáus, gydžiaus visokioms bimbalšaknėms Šts. Gesaus naminėms žolėms, gal ir pagysu Varn. \ gesyti; apgesyti; atgesyti; įgesyti; išgesyti; nugesyti; pagesyti; prigesyti; užgesyti
2 gèsyti, -ija, -ijo 1. tr. plakti, mušti: Kad pradėjo gèsyti, nežinojo kur besidėti Lnkv. 2. intr. verkti, raudoti: Vaikui ir krūtinę duoma, ir ramina, ė anas vis gesija Tvr.