gūžinti reikšmė
Kas yra gūžinti? 1 gū́žinti, -ina, -ino tr. varyti, vyti.
2 gū̃žinti (-yti), -ina, -ino 1. intr. eiti susilenkus: Gū̃žina sena boba, t. y. eina J. Kur taip gū̃žini, į kailinius susivyniojęs? KlvrŽ. Reikės jau gū̃žinti namo, jau kojos pradėjo šalti Up. Gū̃žina žmogelis susitraukęs Gž. Žmonės pradėjo gūžinti iš salės rš. 2. tr. šiltai guldyti, šildyti, lepinti: Žąsyčius po sparnų gū̃žina, kad šildytųs J. Reikia gū̃žinti vištyčius į kailinius, kad būtų šiltai Šts. Varnos pradėtus perėti [viščiukus] po višta pabengėm gū̃žinti Žd. | Gūžinau savo vaikus kaip žąsis žąsiukus Šll. | refl.: Sudėjau išrietėjusius ančiukus į plunksnas, tegu gū̃žinas Vkš. Vištelė taip puikiai gūžinas (ramiai tupi) Pkl. | Pataisiau minkštą lovelę, galėsi gerai ryt iki pietų gū̃žintis Lž. Kelkis, vaikeli, iš lovos, užteks gū̃žintis Vkš. 3. refl. trauktis, lenktis, kūprintis: Ko tu gū̃žinies taip, ar negali štyvas būti? J. ║ tūptis, gūžtis: Vištos gūžinasi po kojoms Pžrl. 4. refl. meilintis: Turia kavalierių ir gūžinas Lnk. \ gūžinti; apsigūžinti; atgūžinti; įgūžinti; išgūžinti; nugūžinti; pasigūžinti; pargūžinti; susigūžinti