įręžti reikšmė
Kas yra įręžti? įrę́žti, įrę̃žti, -ia, į̃ręžė 1. tr. įtempti, atstatyti: Arklys, nugarą ištiesęs, krūtinę įręžęs, šoko su vežimu pakalniui Blv. | refl. tr.: Ans, sprandą įsiręžęs, pryš mane krokt [ėmė] MitI78. Ponas, įsiręžęs pilvą, žiūri, ant ežios atsistojęs Žem. 2. refl. BŽ267, DŽ, Vrn įtempti jėgas, įsitempus atsilošti, atsispirti: Įsirę́žęs (įsireižęs) velka, dirba J.Jabl. Traukia jautis, ašvienis įsirę́žęs, t. y. pasistarinęs, kuprą išmetęs, galvą išstatęs J. Ko čia taip įsirę́žei kaip arklys, prieš kalną vežimą traukdamas? J.Jabl. Insrę́žiau kap arklys i šienaunu Dglš. Įsiręžiau ir patraukiau Kp. Vyrai jų kviečius įsirę́žę pjauna J.Jabl. Kad pjauna, tai pjauna vis įsirę́žęs Trg. Kasiau pamatams duobes įsirę́žusi Grd. Ravė[ja] bobos įsirę́žusios Krš. Dirba vyras įsirę́žęs visą dieną Paį. Ka pjausto lapus įsirę́žęs! Krš. Tiesas įsirę́žęs, nenor susirietęs būti Šv. Kurgi tau – tokį vežimą prikrovė: arklys insręžęs net, led tęsia Skdt. Kai jaučias įsirę́žia, tai neik artyn – gali įdurt Š. Bet tas jautis tiktai vis įsiręžia, kai jam sukerta LTR(Sln). Eina įsirę́žus Prk. Žiūrėk įsiręžęs, nežiopsok BŽ97. Vyrai įsiręždami į ratus velka tokius maišus, lyg tai būtų ne maišai, tik duknų įpilalai Vaižg. ║ refl. įsispyrus, įsitempus įsikibti: Kap insìręžė gaspadorius žu uodegos vilku! Rod. ║ refl. [i]išsitiesti, atsilošti: