išaižyti reikšmė
Kas yra išaižyti? išaižýti tr. K 1. išimti iš lukšto, išgliaudyti, išlukštenti: Eik padėt šabalbonų išaižýt Brž. Vaikai visą apačią žardo [žirnių] išaižė Ktk. Akacijų sėklos išaižomos iš ankštarėlių rš. | refl. tr., intr. MŽ, L, K Išsiáižyk žirnius (ankštis) ir valgyk J.Jabl. Kaip užlijo, žirniai išsiaĩžė iš ankščių J. ║ sudraskyti, suplėšyti: Arklaganis atsigulęs po lazdynu, užmigęs, o vilkas kumeliuką išaižęs – papjovęs Žr. 2. iškaršti, išlupti: Aš tau šonus išaižýsiu (išdirbsiu kailį) Lp. 3. išbombarduoti, išgriauti: Skuodą išáižė armotos, išbombavo Šts. 4. refl. suskilti, sutrupėti, iširti: Neimk to meistro: mum pastatė pečių, ir išsiaĩžė visas Rmš. | Antanas pažiūrėjo į savo išsiaižiusias klumpes rš. 5. prk. išnagrinėti, išstudijuoti: Raidžių bent kiek palaižę, jau besiskaito tarp galvočių, lyg visą išmintį išaižę Mair. Nereikia norėti, kad mokinys, išaižęs keletą apysakų, pats imtų jas rašyti rš. \ aižyti; įsiaižyti; išaižyti; nuaižyti; paaižyti; priaižyti; suaižyti