išjoti reikšmė

Kas yra išjoti? išjóti 1. tr., intr. raitam iškeliauti: Išjojau, išjojau, į žalią girelę išjojau KlpD95. Ir išjojo trys bernyčiai balandžių šaudyti JV550. Ir išjojo sūnužiu du žirgučių girdyti KlpD9. Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, kaip išjosiu, taip parjosiu StnD25. Lietuvis išjo[ja] į girę raitas, o parvažiuo[ja] važiuotas (miške pasidirba ratus) S.Dauk. Aš, išjódamas į kareivėlius, mečiau šviesų kardelį JD629. Išjojo ižg miesto DP61. Ant šakos raitas išjojo Sim. | Vaikai arklius išjojo į ganyklą J.Jabl. Išauš šviesus pavasaris, išjos broleliai žirgelius JD298. | Aš išjojau [į] karūmenę karužį karauti JD633. Lig išjojau žalią girę, išaušo aušrelė D26. O aš išjojau šimtą dvarelių RD120. Išjojau dešimt mylių, prijojau žalią girią (d.) Ob. | refl. tr.: Išsijósiu sau žirgelį ir pasiganysiu Š. 2. tr. išnešti, išgabenti; nudėti, pamesti: Kad netingėtum išjót šitas pamazgas karvei Ob. Tik viską išjok iš ratų, kad ko nepavogtų! Tj. Kas tas akėčias kur išjojo, kad nėkame nėr? Vkš. Turbūt vaikai bus išjoję kur nors mano žiedą rš. 3. tr. prk. atšipinti, išmušti: Į ką tą kirvį taip išjójo (išmušė ašmenis)? Skr. 4. tr. prk. išvaryti, išgrūsti: Ir jį vakar išjojo iš tenai J.Jabl. Išjójau iš stubos tą sukčių Skr. Išjos iš kailio visus mumis ta karė Ggr. Ji baisiai trokšta mane išjoti už vyro rš. 5. tr. M įpratinti arklį raitą nešti. 6. tr. prk. pavogti, išnešti: Vagys du arklius išjojo Kt. Nedėk in aikštės, po tam da kas išjõs Ktk. Nepalik namų nerakintų, ba svetimas inejęs gali ką nors išjóti Ds. Žiūrėk – šuva pagrandį išjojo Db. 7. tr. išmušti, išdaužti: Jau vėl langą išjojai! Šll. Ar nori, kad tau dantis išjóčiau?! Skr. \ joti; antjoti; apjoti; atjoti; dajoti; įjoti; išjoti; nujoti; pajoti; parjoti; perjoti; prajoti; prijoti; sujoti; užjoti

išjoti antonimai

Ką reiškia žodis išjovalyti? Visi terminai iš raidės I.