sujoti reikšmė

Kas yra sujoti? sujóti 1. intr., tr. susirinkti, sukeliauti, sueiti raitiems: Į kiemą sujojo būrys raitelių rš. Šuneliai sulojo, sveteliai sujojo JD1487. Kai tik piršleliai kieman sujojo, mañ jaunuolėlę pasidabojo (d.) Pnd. Kas mūsų kieme, kiemely sujojo? (d.) Ppl. Tuo kartu buvo dėl nekurių reikalų ūkės sujojusiu Algirdas su Keistutu S.Dauk. Abu riteriai pamažėl sujojo, sukryžiavo savo kardus ir vėl išsiskyrė A.Vien. | Sujojom arklius [į vieną miško vietą] Ėr. | refl.: Susijojo trys berneliai pas tą vieną mergužėlę JV54. Arklininkai tegu nesusijoja į krūvą rš. Pulko vadai susijojo [į draugę] rš. Jaunūmenė visų žemaičių susijojusi mokės kariauti ir guviai neprietelius terioti M.Valanč. 2. tr. prk. sudaužyti, sulaužyti, sugadinti; sutrypti: Petrai, kodėl tu mano dviratį sujojai? Ms. Sujosite (sumušite) visus butelius Skr. Kol parejau į numus, vaikai spėjo sujoti lėles Mžk. Sujojo (sudarkė) subuvo mano šventadienį užsivilkimą Jnšk. Baigia jau sujot (suminti) paskutinę pievelę Sv. Žiūrėk, kaip lovą sujójot, net baisu pažiūrėt! Ds. 3. intr., tr. prk. suprasti, išsiaiškinti, susiorientuoti: Ar aš to ano rašymo nebsujosu? Grg. Tos karvės buvo a dveigės – nebgal sujóti Grg. Kaip greitai sujojo! Dr. \ joti; antjoti; apjoti; atjoti; dajoti; įjoti; išjoti; nujoti; pajoti; parjoti; perjoti; prajoti; prijoti; sujoti; užjoti