iškukuoti reikšmė

Kas yra iškukuoti? iškukúoti 1. intr. kurį laiką kukuoti: Vos vieną mėnesį iškukavus gegužė pavirsta vanagu (ps.) SI87. 2. tr., intr. kukavimu išpranašauti kieno išvykimą iš namų, užtraukti mirtį, nelaimę ir pan., kukuojant ką paskelbti: Gegužė iškukuõs bekukuodama, t. y. jeibi kas mirs (bùrta) J. Kūkuoja kūkuoja sode gegužė – kažin, ką iškūkuos (kas iš tų namų mirs)? Ds. Štiš tu, ragana, tu vėl nelaimę iškūkúosi! Ds. Vai kukav[o] kukav[o] raiba gegutė, ik iškukãvo močiutės dukrelę (d.) Mrj. Patol kukavo, kol iškukãvo nu matušės dukrelę (d.) End. Kamps į kampelį po geguželę kas rytelį kukavo, kol iškukavo, kol išlingavo matušelės dukrelę StnD21. Kūkavo rytą ir vakarėlį ir iškūkavo daugel vargelių LTR(Kp). | Iškūkuoki, gegiutėle, kiek man skirta vargelių, kiek paliko čia gyventi man jaunajam metelių (d.) Ds. 3. tr. kukuojant išsakyti: Nuskrisk, gegute, pas mano motutę, iškukuok, išrokuok visus mano vargelius (d.) Grž. Gegužė pakeliui ir šį kartą visą teisybę iškukavo ps. | refl. tr.: Gegutė pati savo vardą išsikukuoja LTR(Alvt). 4. tr. prk. raudant, dejuojant atgauti, susigrąžinti: Jei taip atsitiko, nieko nebeiškukuosi (nieko nebepadarysi, nebeišdejuosi) rš. Kukuosi kaip gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B. 5. refl. Š prk. išsiverkti, išsidejuoti: Dar išsikukuosi išsidejuosi su gegužele, su motynele (d.) Tvr. 6. tr. prk. verkiant, dejuojant išlydėti: Iškukãvo išraudojo jaunąjį sūnelį vaiskelin Švnč. 7. intr. prk. kurį laiką praleisti linksminantis, ūžiant: Gražiai visą naktelę iškukavom Skdt. 8. tr. prk. išgerti: O, broleli, ne sausai apsiėjom – kelis butelius iškukãvom! Dkš. \ kukuoti; apkukuoti; atkukuoti; įkukuoti; iškukuoti; nukukuoti; pakukuoti; parkukuoti; perkukuoti; prakukuoti; prikukuoti; sukukuoti; užkukuoti

Ką reiškia žodis iškukyti? Visi terminai iš raidės I.

Draugai