išmarmėti reikšmė

Kas yra išmarmėti? išmarmė́ti, ìšmarma (išmárma), -ė́jo 1. intr. Šv su triukšmu greitai išeiti, išbėgti, išvažiuoti, išlėkti: Šimas, užkirsdamas bėrukę, pasakė „Dieve padėk!“ ir išmarmėjo Ašb. Visos bitės pro landę išmarmė́jo Ps. Kaip tik durys subraškėjo, žents per langą išmarmėjo LTR(Rm). 2. intr. išlalėti, išbėgti: Išmušė volę, ir visas alus iš bačkos išmarmė́jo Sdb. Kaip paspaudžiau votį, tai pūliai su kraujais išmarmė́jo Upt. 3. intr. išvirti: Kur tau neišmarmė̃s bulvės, jau kadai verda Ds. Kad tik išmarmė́tų burokai, tuoj sumaišyč ir nešč kiaulėm Ds. 4. tr. išvalgyti, išėsti, išryti: Kas tą kalbą sukalbės, velnio košę išmarmės NS287. 5. intr. G87 pasakyti pašnibždomis. 6. tr. išsakyti, išdėti: Jei tik Pranė pas Jonų nueis, tai visą, sako, teisybę jiems išmarmė̃s Skr. \ marmėti; atmarmėti; įmarmėti; išmarmėti; numarmėti; pamarmėti; parmarmėti; pramarmėti; primarmėti; sumarmėti; užmarmėti