įsmilkti reikšmė

Kas yra įsmilkti? 1 įsmil̃kti intr. 1. refl. Rtr pradėti smarkiai smilkti, rūkti: Įsismil̃ko sužerti židinėn angliai Š. 2. įdegti, patamsėti (nuo saulės): Vienas greitai nuo saulės įsmil̃ksta, kitas par ilgą laiką Vdžg. 3. įjuosti: Baltiniai įsmil̃kę, reikia skalbt Kn. 4. prk. įsigerti, įkaušti: Jis buvo gerokai įsmilkęs rš. \ smilkti; apsmilkti; atsmilkti; įsmilkti; išsmilkti; nusmilkti; pasmilkti; prasmilkti; prismilkti
2 įsmil̃kti intr. Rtr, NdŽ, Akm, Sd, Plt, Kl, Gršl, Krtn, Kv, Trg, Vdk, Rs, Ar, įsmìlkti J, Š, RŽ; D.Pošk pavargus įskausti, užtirpti: Tė, ir tu pasuk bent biškį [girnas], o munie jau ir ranka įsmil̃ko Brs. Vakar norėjau gana papašyti vilnų – tujau įsmil̃ko rankos Lk. Muzikantams įsmilko rankos, šokėjams sustiro kojos rš. Aš ilgai negaliu stovėti – kojos įsmil̃ksta Slnt. Įsmilko kojelės bestovint JR89. Nugara taip įsmil̃ko, kad nebegaliu nė atsitiesti Pj. I kupra įsmil̃ko, medžius bepjaunant Krš. Strėnos įsmil̃ko, bulbes bekasant Vkš. Atsiklaupęs melža – įsmil̃ksta nugara Jrb. Veizėjau atsivertusi, kol galva įsmil̃ko Skd. ◊ liežùvis įsmil̃ko Jrb nusibodo kalbėti: Liežùvis belojant įsmil̃ko, t. y. pailso J. Mergos truputį jau aprimo rieties, o motinoms dar liežuvis neįsmilko Žem. \ smilkti; įsmilkti; nusmilkti; pasmilkti; susmilkti; užsmilkti