sužerti reikšmė
Kas yra sužerti? sužer̃ti, sùžeria, sùžėrė tr. K, NdŽ, sužérti, sùžeria, sužė́rė 1. N, DŽ, Lz, Žrm braukiant sukasti, suberti: Sužerk anglis į tarpkaktį, duoną kepdamas J. Pelenus į židinį sùžeria, žarijas Grnk. Sužer̃k in čia žairias Pv. Sužer̃k žairas duobėn Nč. Sùžeria tas žarijas, uždusina del proso Sdb. Židinys būdavo an prieždos sužért žarijom Šmn. Kap žarjas gaspadinė iš pečiaus iššluoja ir jas in duobę an pripečko sužeria, ilgai jos tę blėsčioja Lš. Sudeginus pelenai, anglys ir nuodėguliai sužeriami į upę Šlč. Ugniavietė tera">tėra peleno dalis, kame sužeriama ir apkopiama ugnis K.Būg. Miežius sùžeria, spragilais per tuos grūdus kulia, tai, sako, paĩso Dbč. Aš vis sùžeriu bulbas, o anas išmėto Rod. Su grėbliu sužer̃davo tuos grūdus į krūvą Nm. Reikia sužer̃t itą šieną volan Dv. Sykį sužėrė trupinukų, nunešęs metė in jūres BsPIV291. Sužėrę iškapstytą žemę atgal ir apmindę ją sniegu, jie grįžta atgal A.Vaičiul. Kas sužers palaidotus mūsų pelenus?.. V.Krėv. ║ susemti: Tada sùžėrei in rėtį [bičių spiečių] LKT205(Kt). | refl. tr. K: Žarijas susižėriau J. ^ Pirmiausia, lenkai ir rusai, nežmoniškai apseidami su žydais, suvarė juos į miestus, lyg žarijas susižėrė ant savo galvos Vaižg. 2. sudėti, sublokšti, sustumti: Plaukai moteriški: sužerti į viršų, jie uždengia kaklą ir gražia išsirietusia banga gula ant nugaros E.Miež. ║ sudėlioti: Pautus sùžeria lizdan ir sodina vištą Dv. | refl. tr.: Gailiūnas susižėrė į papkę kažkokius piešinius ir neatsisveikinęs išėjo J.Marcin. Pasirėmęs pasėdi [Saulius] užmerktom akim, susižeria telegramų blankus ir sunkiai atsistoja V.Bub. 3. supilti: Žerte sužėrė pinigus į skarutę J. Pinigus terbon sužėrė (ps.) Prl. Vėl tuos pinigus sužėrė atgal į puodynę ir užkasė LTR(Vlkv). | Paskutinius pinigus sužersim (taupysime), aš nieko nesisiūdinsiu I.Šein. Sužėrė apsčiai kišenėn ir vieni, ir kiti [iš miško], o ūkininkui botkočio nebėra kur išsipjauti M.Katil. | refl. tr: Ne susìžėriau [grąžos kapeikas], o paskaičiavau, – dešimt kapeikų trūksta Prn. Kvailys tuojaus pinigus susižėrė BsPII77. Susižė́rė pinigus ir išejo (ps.) Sdk. Auksą ir sidabrą Mikutis susižėrė į kišenius, prisipylė pilną kepurę ir net už vyžų susikišo A.Vaičiul. 4. refl. prk. paimti, pelnyti: Jis daug piningų susìžėrė KI115. Už uogas, už daržoves susìžėrė gražios kapeikos Prn. Kainas [prekybininkai] galia dėti, kokias nora, susižer̃ti galia gražio piningiuko Krš. Uodegą pavizgina, nagus pablizgina ir algą susìžeria Krč. Kitas kunigas geras buvo, o kitas tik žiūrė[jo] pinigus susižer̃t Snt. Būras, šauną krūvą pinigų susižė̃ręs ir obuolus grovui atdavęs, važiavo linksmas namo Sch228. 5. daug sukaupti, sukrauti: Jis gyvendamas daug turto sùžėrė Mrj. Kiti tiki save pakilus, kad jiems pasisekę daug turtų sužerti Vd. | refl. tr.: Bet kad ir į Dievą tiki, o esi godus, vis tik geidi žemiškų turtų susižerti, tai tuomi pastosi vis kietesnės širdies Kel1933,38. 6. pagrobti, sugrobti: Su neteisybe sužertąjį lobį skrynėje kaip kokį mamoną laikė brš. | refl. tr.: Dar tėvas akių neužmerkė, visą turtą sùsžėrė Sn. Rodos, visur pasaulyje žmonės tik tuo rūpinasi, kaip kuo daugiau viso ko susižėrus Vd. 7. refl. įsidegti, suliepsnoti: Prieš giedrą ugnis ir angliai susìžeria Zr. 8. prk. uždegti: Sužerkite aukurą naują ties langu praamžino Dievo praamžino sosto! B.Braz. ◊ (kieno) trùpinius susižė̃ręs labai panašus: Į tėvą sūnus. Aišku, visus tėvo trupinius susižėręs V.Bub. \ žerti; apžerti; atžerti; įžerti; išžerti; nužerti; pažerti; paržerti; peržerti; pražerti; prižerti; sužerti; užžerti