išsišerti reikšmė

Kas yra išsišerti? 2 išsišérti, išsìšeria, išsišė́rė 1. BŽ81, KŽ išmesti plaukus, plunksnas: Mūs arkliokas jau baigia išsišért Trgn. Po žiemos išsišė́rė, tik žvilga Dkš. Kai išsišer̃s, nebepažinsi Sdk. Šerias karvė, nugarokaulis jau išsišė́ręs Klt. [Elnias] pavasarį išsišeria ir spalvą permaino Blv. I ana neišsišė́rus buvo, jau labai kūda Ml. Katros pirmiau išsišė́rė, jau deda Erž. Vištos išsišė́rusios, kiaušių nebdės Plk. ║ iškristi šeriantis (apie plaukus, plunksnas): Išsišė́rė plaukai J.Jabl(Jnšk). Paseno kailiai, tai ir vilna išsišė́rė Alv. | prk.: Nedidelis, šlakuotas ir taip išsišėrusiais antakiais, kad antakių lyg ir nebėr J.Balt. 2. išsinerti, numesti odą: Kai gyvatė išsišė́rus, tai pindavo šitą skūrą plaukuosna Klt. 3. Rt, KŽ išblukti: Vasarą kap panešiojau, tai suvis išsišė́rė skarelė Dglš. Negražus audeklas – koks kai išsišė́ręs Klt. | Stogai buvo apiplyšę, kūleliai išsišėrę A.Vencl. Net ūsai toje vietoje išsišėrę Vaižg. 4. vėl pasidaryti baltam, išbalusiam, išblyškusiam: Įdegęs buvau, dabar jau išsišė́riau Gs. Mano rankos buvo juodos kai arimas, nuėjau į pirtį, tai išsišė́rė Kt. Kai atėj[o], tokis raudonas [buvo], ė dabar išsišė́rė Str. | prk.: Koks jis išsišėręs, kaip bakis, vos pazerlio[ja] Sg. 5. prk. pasikeisti: Maži [vaikai] geri, užaugę išsìšeria (pablogėja) Mžš. Kai tik užejo kita valdžia, tuoj išsišė́rė Ut. \ šerti; apšerti; išsišerti; nušerti; prasišerti; prišerti