apšerti reikšmė
Kas yra apšerti? 1 apšérti, àpšeria, apšė́rė tr. 1. R5, MŽ6, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ visiems paduoti ėsti, apliuobti (gyvulius): Apšė́riau gyvulius, apsiruošiau vìsa Pb. Tik apšért arkliai ir eit sau! Lp. Apšérkit karves ir grūskitės, kur norit Mlt. Apšė́rei, pasgirdei gyvuolius i in pečiaus gulì Dglš. Kiaules apšérsi, karves pamilši, valgyti išvirsi Kv. Gyvolius reikėjo apšérti nakties laike Akm. Daug buvo jaučių ir karvių, vienas kerdžius negalėjo visų apšérti PP13. Apšerkit arklius, parneškit pelų Žem. | refl. tr., intr. KŽ: Atsikėliau, apsišė́riau arklius Krkn. Žiemą visas darbas – tik apsišért Trgn. Vyrai miškan, tada gyvulius apsìšeri, vėl skubinies [ruoštis] Dg. Viską ans padeda apsišérti Trk. Apsišérs, apsidarbuos piemuo tujau parejęs i padės plunksnas plėšyti KlvrŽ. Toks vyras ir negalì įstengti dar apsišérti! Šv. Dzidor, vaikaiti, nevėluokis apsišerti Žem. ║ pašerti (gyvulį): Ejau apšerti bėrąjį žirgelį D115. 2. truputį papenėti mėsai (gyvulį): Šito jau gerai nenupenėsiu – apšérsiu kiek ir pjausiu Lkč. Jau mūs kiaulės apšértos – galėsim tuoj pjaut Ss. Jau apšertas kiaules gavom atiduoti į meisą Šts. | refl.: Apsišė́ręs toks gaidukas, riebus – du rubliai Krš. 3. paduoti maisto, pamaitinti: Reik žmogų prašyti, kad aną apšer̃tų, apžiūrėtų Krš. | refl. tr.: Berniokus apiruošia, apsìšeria ir lekia darban Ukm. ║ visus pavalgydinti: Apšė́riau šeimyną, galiu pasėdėti Krš. 4. Š netinkamu maistu ar pašaru pamaitinti, užšerti: Apšė́riau aš jįjį kuomi norints, kad susirgo J. Išsigandusi motina apšė́rė vaiką, ir tą votimis išbėrė Vkš. Parūgų įpyliau į bulvynę (vietoj rūgštymo) – apšėriau visus pasninke Ggr. | refl. Š: ^ Avižų arklys niekad neapsìšeria Krok. 5. K, KII294, BzF182, MitI20(Rg), NdŽ, KŽ apnuodyti, apduoti: Jis tėvą nuodais apšerti norėjęs Jrk. Išgaišo dykiai keturi – apšė́rė kas Drsk. | refl. K, NdŽ. ║ Grš pakerėti ko uždavus, apduoti. \ šerti; antšerti; apšerti; atšerti; dašerti; įšerti; iššerti; nušerti; pašerti; peršerti; piešerti; prašerti; prišerti; sušerti; užšerti
2 apšérti, àpšeria, apšė́rė 1. refl. Kv truputį nusišerti, pamesti plaukų: Karvės nugara buvo dvyla, apsišėrusi rš. 2. refl. Dkšt apiblukti: Ir nuo lietaus rūbai apsìšeria Sld. Truputį apsišė́rė skarelė, buvo gelsvesnė Ėr. Apsišė́rus šito jūsų nosinė Aps. Jau apsišė́rė kortos Antz. 3. tr. savo spalva apdažyti, apgadinti kito spalvą: Viso rūbo šlapdyt nemožna – gali apšért Plš. Skarele apšérta suknelė balta Klt. \ šerti; apšerti; išsišerti; nušerti; prasišerti; prišerti