įtikinimas reikšmė
Kas yra įtikinimas? 1 įtìkinimas sm. (1) KŽ, DŽ1; LL186,191 1. → 1 įtikinti 1: Kiekvienas jo žodis buvo toks įtikinamas, kad jau geresnio įtikinimo nebereikėjo I.Simon. Jis nenori girdėti visų tų įtikinimų rš. | refl.: Žmonės įsitìkinimu pagyja Pžrl. 2. refl. NdŽ, KŽ nj. tvirtos pažiūros, tvirta nuomonė, nusistatymas: Įsitìkinimą išgriauti, atitikinti BŽ478. Įsitìkinimas yra tikėjimo dalykas ir įvyksta ten, kur nėra akivaizdumo FT. Ir bręsta įsitikinimas: nėr ko dejuoti! P.Cvir. Jo žodžiuose daugiau galima buvo matyti pasijuokimo nekaip tiesos ir įsitikinimo J.Bil. Gerbti pažangius įsitìkinimus DŽ1. Žmogaus gyvenimo principai susiję su bendrais jo idėjiniais ir doroviniais įsitikinimais rš. Esu lenkų įsitikinimo, nors lietuvių gimimo Vaižg. Be įsitikinimo skirtingumo gyvenimas neįmanomas V.Myk-Put. Veikiau įmanydavo netekti gyvybės, kaip savo įsitikinimų išsižadėti J.Jabl. Daug į ką senovės žmonys tikėjo, daug turėjo įsitìkinimų Vg. Tokis insitìkinimas prailgina amžių Nč. \ tikinimas; atitikinimas; įtikinimas; patikinimas