kaulyti reikšmė

Kas yra kaulyti? 1 kaũlyti, -ija (-yja K, APhXXXIX284), -ijo (-yjo K) 1. tr., intr. Vkš prisispyrus, nuolat ko prašyti: Žentas kaũlijo pinigų, t. y. prašė J. Jis prispirtai, pristojęs kaũlijo, ir turėjau duoti grūdų sėklai J. Jis vėl pagavo kaũlyt, kad tik nors krislytį duotų Sch235. Jis iš manęs arklio kaũlyja KI71. „Leisk, leisk“, – kaulija Žem. Kaũlyk nekaũlijęs – nėko negausi Lkv. Ko dabar kaũlyji prisistojęs! Jrb. Kol visa ko turėjau, liuob kaũlys manęs prisistoję Užv. Man juostą kaũlijo kaũlijo, kol atidaviau Pun. Ji moka kaũlyti Vl. Nenustosi kaulyt (nustok kaulyti)! Ut. Sekiojo sekiojo iš paskos, kaũlijo kaũlijo – daviau: ką gi padarysi Vb. Aš jam nenorėjau pinigų skolinti, bet jis kaũlijo kaũlijo ir išprašė Lg. Jis kaũlija iš manęs pinigų Pnm. Kaũlyk, kiek tik nori, vis tiek negausi Srv. Nekaũlyk, sakau, kad neturiu! Škn. Nusbodo man ir kaũlyti, kolei jis man atadavė skolą Ds. Kaũlija ir kaũlija, jau reiks nesikentus duoti Gs. Kaũlyk nekaũlijęs – vis tiek riešutų negausi Vad. Daug turėjau kaulyti, kol gavau Up. Aš nė nemaniau prašyti, kaulyti, žemintis Vaižg. Kam ten dar kaulyti, jei matai, kad vis tiek negausi Ll. Vaikai nuolat kaũlija nupirkt armoniką Žl. Vaikščiojau, grašgalio kaulydamas rš. Ką tu čia kaũliji iš elgetos lazdą (ką čia prašai maža teturintį)! Vl. 2. tr., intr. kalbėti be reikalo; apkalbėti; daryti priekaištus, priekaištauti, skatinti: Kaũlija ir kaũlija dykąją (tuščią kalbą) Ds. Kai pareina girtas, tai ir kaũlija Ktk. Kaũlijo ir kaũlijo visą kelią apie taũ Rk. Liežuvnykai daug kaulija ir zaunija SPI82. Tu vis man kauliji (kalbi, prikaišioji) ažu neverpimą BsPII254. 3. intr. lygtis, derėtis (perkant): Negražu ką nors perkant kaulyti Grdm. | refl.: Ana, marti, geba kaũlyties, t. y. lygties J. Likosi dėl karvės besikaulydamas LzP. \ kaulyti; atkaulyti; iškaulyti; nukaulyti; pakaulyti; prikaulyti
2 kaũlyti, -ija, -ijo intr. G10 ginčytis, vaidytis, bartis: Kaulijo apie pirmą vietą DP496. | refl. R, MŽ, N, KlG2, S.Dauk: Ko teip kaũlijys dėl nėkų! Šts. Nekaũlykis (neišmoniauk), ėsk, kas padėta! Trg. Ir barosi (paraštėje kaulijosi) su juo didei BBTeis8,1.

kaulyti sinonimai

kaulyti junginiai

  • (iš)kaulyti, įkyriai kaulyti
Ką reiškia žodis kaulytojas? Visi terminai iš raidės K.