kerėblinti reikšmė

Kas yra kerėblinti? kerė́blinti (-yti), -ina, -ino, kerė̃blinti 1. intr. sunkiai, išsikėtojus eiti: Raišis ir tas kerė́blina Vlk. Šiaip taip kerė́blina, ale vargiai Bsg. Kerė́blyk tu greičiau, ba ir pats savo kojose tuoj suspančiosi Dg. | refl.: lipti, ropoti: Ko dabar kerė́blinies ant pečiaus, ar malkas nori nuversti! Čk. 2. tr. netvarkingai dėti, griozdoti: Ką nutvėręs kerė́blina gryčion Lnkv. Ką čia kerė̃blini – juk matai, kad pasitraukus tuoj nukris! Up. \ kerėblinti; atkerėblinti; įkerėblinti; nukerėblinti; pakerėblinti; parkerėblinti; sukerėblinti; užkerėblinti