kerna reikšmė

Kas yra kerna? 1 kernà sf. (4) 1. medinis indas grietinei nusistoti su skyle apačioje išrūgoms nuleisti: Kernà iš medžio nuo dviejų gorčių, turia dugną platesnį ir iš šalies pri dugno skylelę su vagiu nuleisti palaidas (pasukas) nu smetono J. Sviesto ker̃nos trys J. Jau pilna kerna smetonos, reikės sviestą sukti Pln. 2. indas sviestui mušti, muštukė: Supilk smetoną į ker̃ną ir suk sviestą PrL. Jei kerną gerai suksi, tai sviestas būs tuoj čia Klp. Paimk kerną, sumušk sviestą Grdm. Prailgsta sviestą mušti kernõ[je] Pln. 3. prastas indas bet kam: Cielą ker̃ną smalos nusipirkau Kal. 4. tankynė, vieta, kur kas suaugę į krūvą: Neik, vis tiek nepereisi, tokia baisi kerna Gsč. Kur tu įlįsi – tokia kerna! Gsč. Kaip arėme dirvonus, tai medžių kernos daug sugaišindavo, kol išraudavom Mšk.
2 kernà sf. (4) barimas, kernojimas: Gavo kernõs J.
3 kernà sf. J kekė, kerkutė, kerkulė.
4 kernà scom. (2) BŽ366, kérna (1) kas kernėja, neauga, neūžauga: Toks kérna, o nora pasirodyti kaip didelis Užv. Tėvas kaip žardas, o sūnūs visi ker̃nos Svn. To ker̃nos ir už kelmo nematyti Svn.
5 kérna scom. (1) kas kernoja, terlioja: Kérna toks, lašinius suėdė, o kiaušynę paliko iškernojęs Šts. Kernojas kaip koks kérna Vkš.