kirkti reikšmė

Kas yra kirkti? 1 kir̃kti, -ia, -ė intr. 1. K, Grš, Ps plonu balsu karkti, rėkti (apie žąsis, vištas): Žąsys kir̃ka, t. y. aukštesnę gaidą ima, o lala, tai visos (kartu) lala J. Ko ta višta ten kir̃ka? Als. Kaip tik eini artyn an perekšlę, tai ir kir̃kia Ds. 2. rėkti, šaukti: Nekir̃k, ir teip girdžiu! Rk. Ir pula į akis kir̃kdamas Šv. 3. su balsu pamažu verkti: Kas tam vaikuo yra, kad visą dieną kir̃ka? Vvr. Ir kir̃ks į kertę įlindęs! Kl. 4. kurkti: Kirkia, kiurkia pilvas Pn. 5. girgždėti: Klausykiat, kaip kir̃ka medžiai – būs lytaus Mžk. Neteptas tekinis važiuojant kir̃kia Šlvn. \ kirkti; pakirkti; sukirkti
2 kir̃kti, -ia, -ė intr. bėgti: Katinas kad kir̃kia iš klojimo namo Ut. Kad kirkiau nuo kapų namo, tai ir pats velnias nebūtų pavijęs Užp.