klegenti reikšmė

Kas yra klegenti? klegénti, -ẽna, -ẽno intr. 1. kalenti, gagenti, kudakoti (apie gandrą, žąsį, vištą): Lizde starkus pamiškėj klegẽna A.Baran. Po orą karveliai lakioja, klegena ant dangčio garnys K.Bink. Jei tu toks gudrus, suprask, apei ką gužutis klegena Šll. | Ežere gageno, giksėjo, klegeno laukinės žąsys rš. | Vištos ima klegénti – turbūt netrukus dės Žvr. 2. tarškėti, bildėti, kalenti: Ratai klegẽna [važiuojant] Ėr. | Sustingusias rankas prisiglaudė prie savęs, o dantimis teip klegeno, kad net galvoj ūžė rš. 3. garsiai tekėti, sroventi, čiurlenti: Aprimus lietui, nuo stogų klegeno vanduo P.Cvir. 4. garsiai juoktis, garsiai kalbėti: Mergos klegẽna, net lauke girdėti Alk. Klegẽna ji ir klegẽna, kaip jai ir nenusibosta! Bsg. Linksmas žmogus tas mūsų kaimynas: nuolatos klegẽna ir klegẽna Kt. Visi iš juoko pradėjo klegénti Žvr. Ar reikia, ar ne – klegẽna be tvarkos Ut. Nekentimas, kad tenai nebenusibosta klegenti kaip pasamdytom! An. 5. kalbėti: Jie visi mat vyrs į vyrą vien lietuviškai klegeno rš. \ klegenti; nusiklegenti; suklegenti