klerkti reikšmė

Kas yra klerkti? kler̃kti, -ia, -ė 1. intr. plerpti, parpti (ppr. apie sugedusią mašiną, sugedusį mechanizmą): Špūlė kler̃kia bėgdama, kaip verpia J. Armonika pagedo – pradėjo kler̃kti Kal. Nekokie jie muzikantai: visų dūdos jau kler̃kia Vdžg. Sudužęs varpas nebeskamba, bet tik kler̃kia Užp. Jau girdis klerkia, tai jau pradėjo kulti Jž. Išgveręs kalavartas pradėjo kler̃kt Dbk. Kieno čia taip ratai kler̃kia? Ds. kler̃kiančiai adv.: Išgirdo už nugaros kažką klerkiančiai kosint rš. 2. intr. karkti, kvarkti, krykti (apie vištas, antis): Antys klerkė rš. Vištos klerkia kaip kokios bjaurybės Lnkv. Jau višta tik kler̃kia, turbūt perės Bgt. 3. intr. euf. Jnšk garsiai gadinti orą: Pusalkis šnypščia, o priėdęs kler̃kia J. 4. tr., intr. niekus kalbėti: Ką tu čia klerkì, vely tylėtum! Č. 5. intr. verkti, rėkti: Ko klerkì, ar neprivalgei? Pžrl. Ko tu dabar klerkì? Žvr. \ klerkti; išklerkti; nuklerkti; susiklerkti; užklerkti