kluikis reikšmė

Kas yra kluikis? 1 kluĩkis sm. (2) 1. K.Būg, Vn kuoka, vėzdas. 2. M suzmekęs, supuolęs kepalas: Didelė čia kupeta, kad davė supelėjusį sūrpalaikį ir kluikį ragaišį Blv.
2 klùikis sm. (1) paperas kiaušinis, kliukis: Kluikis kliunka J. Apsvadinau vištą ant dvidešimt kiaušinių, musintais būs užšaldžiusi: aštuonius radau klùikius Vkš. Trims mėnesiams praslinkus, vėl viena mėgino perėti, bet kiaušiniai liko kluikiai Blv.
3 klùikis, -ė smob. (1), kluĩkis (2) kvaiša: Kiek kartų rodžiau, kaip reikia į nytis verti. Nebūk tokia klùikė, ir suprasi Vkš. Kur tas klùikis užtruko? Mžk. Kurs proto viso netura, tas klùikis J. Nepaves ugnį saugoti … kokiam klùikiui, kursai dirba ir vaikščio[ja] it sapnė[je] J(S.Dauk). Tavo vaikas yra amžinas klùikis, duktė vėl toki pat klùikė Sr.