kūpėti reikšmė

Kas yra kūpėti? kūpė́ti, kū̃pa (kū̃pi), -ė́jo intr. 1. Ad, Ml smarkiai virti; bėgti per kraštus, kilti: Puodas kū̃pa (bėga) Lkm. Greit nudenk puodą, labai kū̃pa Ut. Nebuvau prie plytos, kūpė́jo kūpė́jo viralas – kiek ten beliko Švnč. Rūksta rūksta pravarelis, kū̃pa kū̃pa midutelis Rš. Vanduo verdamas, kopūstai apraugti kū̃pa Prng. | prk.: Žmonės dirba, net kū̃pa Ad. 2. gerai augti, vešėti, virsti iš dirvos: Patvory kūpėjo šuniaramunės rš. Rugiai kū̃pa (labai trąšūs – iš dirvos virsta) Sr. Kai užderėjo vasarojus, tai net iš dirvos kū̃pa Ign. Javai net kū̃pa iš dirvų Ds. 3. kilti, rūgti: Duona pradėjo kūpė́t Slk. Uogų užkimšt negalima, jos kūpė̃s Ign. 4. prk. būti ko nors daug, per viršų eiti: Aruodai jo kviečiais, rugiais kūpėjo T.Tilv. Ir par (pas) visus turtai nekū̃pa (per daug jų nėra) Trgn. | Gyvenimas kūpėjo viltimis T.Tilv. Gamtoj pavasaris kūpėjo, kur tik akimis mestum rš. \ kūpėti; apkūpėti; iškūpėti; nukūpėti; prikūpėti; užkūpėti