kvėpimas reikšmė

Kas yra kvėpimas? kvėpìmas sm. (2), kvė́pimas (1) → kvėpti. 1. K, LL253 oro įkvėpimas ar iškvėpimas; kvėptelėjimas, pūstelėjimas: Pukštinimas, kvėpimas SD27. Kvėpimu atkeršymo tavo susispaudžia jūrė I. Užmuš jį savo burnos kvėpimu brš. 2. kvėpavimas: Jei visas kūnas akis būtų, kurgi pasiliktų girdėjimas? O jei visas [kūnas] girdėjimas būtų, kurgi kvėpimas? Bt1PvK12,17. 3. SD402, R, N kvapas, kvepėjimas: Ė kvėpìmas, jau ką gi! Čia sakais pušelių, čia vėjelis dvelkteli su kvapu žiedelių A.Baran. Ot, kai sužįsta medžiai, tai kvėpìmas medžių būna! Dglš. Dabar kokis kvėpìmas visokių kvietkų! Brsl. Tvardome … nosį, idant negerėtų kvėpimuose (nesilepintų kvapais) DP568. Trauk mus paskui save, o mes tekėsime paskui kvėpimą brangių mosčių DP495. \ kvėpimas; antkvėpimas; atsikvėpimas; įkvėpimas; iškvėpimas; prikvėpimas; užkvėpimas