laiduoti reikšmė
Kas yra laiduoti? 1 laidúoti, -úoja, -ãvo 1. tr., intr. FT užtikrinti, garantuoti kam ką: Tarybinė santvarka jiems laidavo taiką ir vaisingą darbą A.Vencl. Užstojo mane, savo žodžiu laidavo J.Avyž. Jei bus tau bėda, aš laiduoju, kad tave išgelbėsiu rš. Sakėsi išmokysianti jąją, į pasaulį įvesianti, likimą ir laimę jai laiduosianti rš. 2. tr., intr. K užtikrinti, kad kito skola bus grąžinta skolintojui; pasirašyti vekselį, užtikrinant, kad jis bus apmokėtas, žiruoti: Asmenys, vienu laiku ir drauge laidavę, atsako kaip solidarūs skolininkai rš. Laidúoju už jo skolą BŽ494. laidúotinai adv. K, BŽ494 atsakytinai. | refl.: Už skolas laidavais brš. 3. intr. atsakyti už ką: Už jį aš ir supuvusiu skatiku nelaiduočiau rš. Aš laiduoju už vaikiną Skv1Moz43,9. Aš tau tatai žadu ir laiduoju už tatai DP36. Pirkimas su laidu, laiduotas (orig. laidotas) SD124. \ laiduoti; išlaiduoti; užsilaiduoti
2 laidúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. Dkšt, Klt išleisti, išpinti (kasas); išleistus plaukus lyginti: Galvą šukuoja, plaukus laidúoja (d.) Tvr, Švnč. Šukuoj galvelę nauju grebeniu, laiduoj plaukelius skaudrion upelėn (d.) Prng. 2. intr. suleisti siūlus į ritę: Ji tep gražiai laidúoja, kap tikra verpėja Švnč. 3. intr. skristi žemyn, laidytis: Žiūrėkit, kokis didelis vanagas laiduoja! Dglš. 4. refl. leistis bėgti: Laidúokis ant numų, jei matysi, kad blogai Trg. 5. tr. įsmaginti, įsiūbuoti: Petrukas sėdi sūpėklėse, o Antanukas jį laiduoja Pnd. 6. tr., intr. Ml dainuoti. \ laiduoti; atlaiduoti; įlaiduoti; išlaiduoti; nusilaiduoti; palaiduoti; sulaiduoti; užlaiduoti