meilyti reikšmė

Kas yra meilyti? meĩlyti, -ija (-yja), -ijo 1. intr. R, K norėti, geisti, pageidauti ko: Meilijau gauti pinigų, kaip grobą pūtęs parejau, nieko nepelnęs J. Meilija sodraus lietaus, kad bent pailsėti galėtų Žem. Grėtė meilija [sūnui] tėvo vardo I.Simon. Meĩlyk nemeĩlyk, vis tiek nėko negausi Užv. Meĩlytų žmogus uždirbti, tik bėda, ka[d] tingia Ll. Juo žmogus daugiau ko tura, juo daugiau meĩlija Vvr. Agnė meĩlija prie tėvų eiti Sr. Meĩlyčiau iš tavęs gauti laišką Rg. Ir šuo meĩlija mėsos Klm. Jis meĩlija (malonėja, trokšta) vis daugiaus žinoti KII357. Aš labai meĩlyčiau, kad ateitumbei KI53. Anksti meilytumbei maną balsą išgirsti CI720. ^ Bemeĩlydamas papenčiuko, neteksi kepaliuko Krž. Bemeĩlydamas kepalo, nė riekės nebteksi Pln. Akys meĩlytų, ale širdis nepriima Vdžg. Meĩly[ja] kai lapė šermukšnio [uogų] Erž. | refl.: Juk aš suprantu, kam tie išgriovimai: kad nesimeilytų kas įsiprašyti į salką A.Gric. 2. tr. mėgti: Aš juo bemeĩliju riebią meisą, kaip liesą Vkš. 3. intr. malonėti, teiktis: „Lietuvišką Ceitungą“ į namus parsisiųsdinti norintieji, meilykite ją prie to pusto apsisteliuoti, per kurį jūs savo gromatas gaunat LC1878,25. Prašydino, kad meilytų iki jų išeiti brš. ◊ méile meĩlyti labai norėti, geisti: Ans méile meĩlija, ka aš savo butą anam palikčio Plt. \ meilyti; išmeilyti; pameilyti