miesčionis reikšmė
Kas yra miesčionis? miesčiónis, -ė (brus. мeщaнiн, l. mieszczan) smob. (1); R, miesčionìs, iẽs (-io J) (3) SD150, K 1. kas mieste gyvena, miestietis: Kaip Kupiškis sudegė, tai miesčiónys išsikėlė ant laukų Kp. Atvažiavo iš Alsėdžių aukšta plona miesčionė Varn. Iš rūbų tuoj pažinsi, ką miesčionìs Šč. Miesčiónys be vargų mieste šokinėją K.Donel. O ir atjojo jaunas miesčionelis iš miesto RD120. O kad mudu jojov par Vilniaus miestelį, miesčionùžiai gerėjos, miesčionė̃liai gerėjos JD800. Su miesčionim̃ geriau visai neprasidėt Skr. Koksai yra karalius arba vyresnis miesto, tokie ir miesčionys DP60. ^ Miesčionys – išdykę žmonys LTR(Pp). 2. menk. egoistinių interesų, siauro akiračio žmogus: Smulkaus savininko rūpesčiai miesčionį atitveria nuo visuomenės, priverčia daugiausia laiko ir jėgų atiduoti savo, smulkaus buržua, ūkiui tvarkyti (sov.) sp. Miesčionis stoja piestu prieš tuos, kurie kišasi į jo gyvenimą, bijodamas, kad jie sugriaus jo individualybę (sov.) sp. 3. gyventojas, pilietis: Eš esmi bei keleivis (ataivis), bei miesčionis tavo BBPs39,13. Klausykit manęs, miesčioniai Sichem ChTeis9,4. Prastus miesčionius jop nusiuntė DP22. Mes ... esme jau miesčionimis dangaus DP62.