myluoti reikšmė

Kas yra myluoti? mylúoti, -úoja, -ãvo tr., mýluoti, -uoja, -avo 1. Q40, CI140, [K] meiliai apkabinus glausti prie savęs, glamonėti: Močiutė, pasisodinus vaikutį an kelių, ir mylúoja (glamonėja sūpuodama) Vlkv. Pradėjau mylúoti, ir užmigo mergaitė Lnkv. Mylúoja kaip savo vaiką Dbk. Rodos, visą amžių mylúočiau, kad sugrįžtų Vj. Vyras savo pačią mylúoja J. Tos panos jį apsikabinę bučiuoja, myluoja (ps.) Brt. Myluo[ja] savą seselę, vadin savą viešnelę D6. Meiliai myluočia, saldžiai bučiuočia savo mergelę (d.) Zp. Valna šokt, uliavot, ale nevalia mylúot JD1276. O kad ir mylúosiu, ale nebučiuosiu JV404. Pamotė myluoja, kaip adata bado TŽV601. Myluoja ir glabsto jaunikį DK157. | Didelės gulbės plaukė aplink jį (ančiuką) ir mylavo savo snapais J.Balč. | prk.: Mesk batus sudėvėtus, skylėtą kepurę – tegu saulė myluoja laisvai! S.Nėr. Krūtinę nuogą, rasotą veidą bučiuoja vėjas, myluoja vėtra B.Sruog. Ūkana myluoja veidą Vd. | refl.: Brolis su sese apsikabinę viens antrą ir mylúojas J. Bučiuojasi, myluojasi namiškiai su svečiais Žem. Mylãvosi, mylãvosi [vaikinas su mergina], ėmė ir susipyko Gs. Jai terūpėjo vainikėlis pinti, po jaunus jaunimėlius su bernyčiais mylúotis JD182. ║ prk. iron. dilginti, sukelti niežulį: Akliai myluo[ja] staibius lig širdies, renkant žolėtas avižas Šts. Myluo[ja] kaji kas vieną petį (niežti) Ggr. 2. NdŽ vaišinti, girdyti. | refl.: Jis vakar su Miku pas Joselį mylavosi Ašb. 3. mėgti: O ką turėjo sergėtis ... papiktinimo, tą jie papiktinimą meiliai priėmė ir pradėjo myluot DP519. \ myluoti; atsimyluoti; išmyluoti; numyluoti; pamyluoti; susimyluoti; užmyluoti

myluoti sinonimai

myluoti junginiai

• myluoti(s)