nukalėti reikšmė

Kas yra nukalėti? 1 nukalė́ti, nùkali, -ė́jo 1. tr. nugožti, nusmelkti: Piktžolės javus nukalė́jo Jnšk. Liepa nukalėjo obelaitę Tr. Kūkaliai kviečius nukali Brž. Medžiai nukalėjo kanapes ir viralus (daržoves) Ldk. Uosiai baisiai dirvas nùkali Sv. Svėrės visus miežius nukalėjo Ėr. Erškėčiai nusmelkia ir nukali ... grūdą SE48. Nukalė́tos kanapės J. Medžių nukalėti javai Dbk. 2. intr. nuvargti, apsilpti: Nukalėjo mano pečiai Kv. | Žmogus, į kalinį įdėtas, nukalė́jo J. | refl.: Su drabužiais vis apsidaręs, nusikalė́jau J. Nusikalė́[ja] kūnas – vis aptvertas, aptvertas (apie aptvertą ranką) Grg. Taip nusikalė́jau visą žiemą be pirties Br. Paršeliai, seniai uždaryti, dideliai nusikalė́jo, paleisk nors valandelę Užv. Tai nusikalė́jo tos vištos gardukyj Skr. Nusisiausk šarkus, juk nusikalė́jai par dieną Kv. Šarkūse kūnas nusikalėjo Kv. Kambary bebūdamas žmogus nusikalėja rš. Šuo laksto nusikalėjęs pri sieto Grg. Nusikalė́ję tos kiaulės bebūdamos uždarytos Bsg. Baisiai nusikalė́jęs išejo iš turmelio Šts. Kitasis, per nedėlę stuboj nusikalėjęs, kaip ant sparnų tą rytą pasilakiojo prš. 3. tr. nuvarginti, nuspausti: Čeverykos posiaurės, tai kad nukalėjo kojas, kol parėjo Sdb. 4. intr. nustilbti, nusismelkti: Visi daigai kalėte nukalė́jo nuo paunksnio medžio J. | refl.: Reikia persodint kvietkus, bo nusikalės Upt. Nedžiauk sruogų ant tvoros – nasturkos per daug nusikali Lnkv. \ kalėti; apkalėti; atkalėti; iškalėti; nukalėti; prakalėti; užkalėti