nuobaiga reikšmė

Kas yra nuobaiga? 1 núobaiga sf. (1), nū́baiga (ž.) (1) 1. pabaiga, galas: Jis núobaigą gyvenimo padarė, kad visa išpūstijo, pragėrė J. Kokia bus núobaiga šitiem seniam? Vlkv. Čia pat jau nū́baiga (darbo pabaiga) Vkš. Par visus amžius iki nūbaigos svieto brš. 2. (neol.) lingv. galūnė: Todėl mes, neįsileisdami į tyrinėjimus, paduodame čia sąstatą visų linksnių nuobaigų Jn.
2 núobaiga scom. (1) 1. kas nusibaigęs, sulysęs: Tai núobaiga: skursta visą amžių i nepasibaigia Šmk. Nevalgus vaikas, užtat toks núobaiga Sdb. Ot nuobaiga koks – neėda nieko, nusibaigęs Šd. Nupjoviau, ale va tokios núobaigos (reti, suskurdę javai pakraštyje) palikę dar Sml. 2. kas nusigyvenęs: Ot núobaiga: nusigyvenęs, nusprogęs visai Sml. Jie tokie núobaigos, kad neturia ką nė pavalgyt Šmk. Iš núobaigų beatgausi! Jei jau paliko, tai ir tiek Lnkv.