nuosakus reikšmė

Kas yra nuosakus? 1 nuosakùs, -ì adj. (3a, 4) 1. Užp, Dgl, Km mokantis gerai, aiškiai pasakoti; iškalbus: Mano senelis buvo labai nuosakus Sv. Antanienė tau visa nusakys, ana labai nuosakì Ds. Reikia nuosakaũs žmogaus, kad pasakytų, kokio te juoko buvo Trgn. Anas baisiai nuosakùs: kai ūtura, tai kaip iš versmės Vj. nuosakiaĩ adv.: Kalba teip nuosakiaĩ, kaip senis Ob. Jis, girdėjęs ką, labai nuosakiai atpasakoja Sv. 2. apibrėžtas, tikslus: Aprašymas Tamstos geras, dailus, nuosakus ir reiškus A.Baran. Įsakymas turi būti paprastas, nuosakus, trumpas ir aiškus rš. nuosakiaĩ adv.: Nusakysma nuosakiaĩ – rasi Ut. Kalbomokslis lietuviškas moko mums grynai ir nuosakiai kalbėti A.Baran. 3. (neol.) lingv. įvardžiuotinis: Pažymėtais, arba nuosakiais, vadinas tie būdvardžiai, kurių lankstygalin vyriškos gymės prisiduria -is arba -ai žymelė: gerasis, gerasai A.Baran.
2 nuosakùs, -ì adj. (3a) NdŽ žr. nuoseklus: 1. nuosakiaĩ adv.: Na, palaukit gi, visa reikia dirbti nuosakiai LzP. Zigmas buvo taip susijaudinęs, iš tikrųjų negalėjo nuosakiai išdėstyt įvykių Mš. Steigtumės išdėstyti savo kalbos mokėjimą nuosakiai, atskiromis kalbos dalimis J.Jabl. 2. Vydūnui rūpi tik tai, kad mūsų rašyba būtų – prasta, nuosaki, nesunki, sava J.Jabl. Jis mokėjo nuosakiais įrodymais ir giliu dalykų žinojimu prispirti kiekvieną prie sienos ir užčiaupti jam burną Vaižg. Būdama nuosaki realistė, Žemaitė niekur kaimo neidealizuoja rš. Toks aiškinimas būtų nenuosakus rš.