nutrėkti reikšmė

Kas yra nutrėkti? nutrė̃kti, nùtrekia, nùtrėkė tr. 1. sunaikinti, niekais paleisti: Vėjai obuolius nùtrėkė, t. y. ne čėsu nukratė J. Kiek tu čėso nùtrėkei, kiek tu balanų išderkei! Db. | refl.: Jauno paršo jeknos, plaučiai tai tep ir nùstrekia Dg. Baisu! Ir pinigo tiek neteksi, ir ūkis nusitrėks V.Krėv. Kap nùstrėkė kur, tai ir nerasi Vlk. ║ refl. DŽ, TŽIII325(Mrk), KŽ žūti, nugaišti: Daug jaunimo nusìtrėkė dėl ligų NdŽ. Nustrėkė karvė – tokia riebi ir dar tik po telio Mrk. Žala šerstis neina man ranka – tokia buvo godna telyčia ir nùstrėkė Mrc. Ėmė sirgt, sirgt [arklys], tep ir nùstrėkė Mrc. 2. NdŽ, KŽ nuteršti: Lemputė maža, musių nutrėkta V.Krėv. ║ refl. prk. sugesti, netekti gero vardo: Nùstrėkė merga – tiesiog nuej[o] šuniu an uodegos Dg. 3. KŽ [i]išeikvoti, iššvaistyti: