pagailėti reikšmė

Kas yra pagailėti? 1 pagailė́ti tr., intr. 1. pajausti gailestį: Neturiu bernelio, niekas nepagaili Ds. Kad aš augau pas matušę, matušelės nemylėjau, o kad reik man išeiti, matušelės pagailėjau D36. Šoko trypė jaunimėlis, o man pagailėjo Sdb. Verk, mergele, ir mes pagailė́sim Tvr. Paguosk mane, t. y. pagailė́k ligonį J. pagailė́tinai adv.: Priverstas esi pagailėtinai vėplioti svetimu [liežuviu] V.Kudir. | refl.: Pasigesi manęs ir pasigailėsi J. Argi tat nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaiptavęs pasigailėjau? rš. Anas ... pagailėjos pavargėlių DP514. Luizė turėjo pasigailinčią širdį prš. Pamigailies vargstančio, teip sunkioj ligoj sančio KN8. ^ Badas ne tėvas – nepasigailė̃s Brt. Bepigu dejuoti, kad yra kam pasigailė́ti Mrk. 2. pasaugoti, pataupyti: Nepagailėti jėgų sp. Nebepagailì nė kojų – vaikštai basa tokiam šalty Jnšk. ║ pašykštėti: Tėvai vaikam nieko nepagaĩli Rm. Traukisčia, kitaip nepagailė́siu virvẽlinio Ėr. Jau tavo nepagailė́ta druskos viralan įdėt Ds. 3. imti graužtis, sau priekaištauti: Marė nuliūdo ir pagailėjo, jog nepasakė teisybės rš. | refl.: Geriau nieko nekalbėti, negu paskui pasigailėti Vlk. \ gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; pagailėti; pergailėti; prigailėti; sugailėti; užsigailėti
2 pagailė́ti intr. šiek tiek gailesniam pasidaryti: Daugiau dėk pelenų, ir pagailė̃s šarmas Jnšk. \ gailėti; įsigailėti; pagailėti; susigailėti

pagailėti sinonimai

Ką reiškia žodis pagainioti? Visi terminai iš raidės P.